Mokslas apie Runas

    Žmogaus embrionas savo raidoje pakartoja visas evoliucijos pakopas, tad kiekviename žmoguje užslėpta forma yra sudėta visa žemės gyvybės istorija. Lygiai taip pat ir kalbų elementuose slypi idėjos bei vaizdiniai, kurių dažnai net nesuvokiame. Amerikiečių kalbininkas japonistas Ernestas Fenolozė rašė: Šiuolaikinės kalbos yra liesos ir sterilios todėl, kad mes vis mažiau gilinamės į jas. Greitis ir tikslumas verčia mus kiekvienam žodžiui taikyti kuo siauresnę sąvoką... Tik mokslininkai ir poetai minčių kančiomis apčiuopia mūsų etimologijos gijas ir pagal savo galimybes atkuria mūsų kalbą iš užmirštų fragmentų.

    Futarkas - runų abėcėlė, turinti dvidešimt keturis ženklus, dabar mažai kam težinoma. Kadaise ja naudotasi ritualiniais tikslais, poezijai ir būrimui. Legenda byloja, kad Odinas, susižeidęs savo peilio ašmenimis, devynias dienas, kęsdamas alkį ir troškulį, kybojo ant Pasaulio medžio, kol nepamatė Runų. Prieš krisdamas, jis pasigriebė Runas.

    Runos, atiduotos žmonėms, tapo orakulu. Kiekvienam iš dvidešimt keturių Futarko runų elementų (dvidešimt penktoji runa - grynoji) turi pavadinimą, reikšmę ir yra tam tikro proceso ar situacijos ženklas. Taigi ši abėcėlė reiškiasi ne visiems įprasta kokybe, o kaip maginių simbolių rinkinys.

    Kalba mūsų gyvenime tokia svarbi, kad dažnai to net nepastebime. Tačiau kadaise galimybė išreikšti aplinkos pasaulį simbolių kombinacijomis - hieroglifais, raidėmis ar piktogramomis - darydavo žmonėms tokį didelį įspūdą, jog net negiminingos civilizacijos sukurdavo tipiškus bet kurios kultūros pamatus - kalbą ir raidyną. Pavyzdžiui Kabala - viso vakarietiškojo pasaulio okultizmo pagrindas - remdamasi Biblija, kuri mokė, jog žodis yra viso, kas sukurta pradžių pradžia, o jeigu žodžiai susideda iš raidžių, tai ir kiekviena raidė gali būti suprantama kaip aktyvi ir realiai galinga jėga, atitinkanti ypatingą Dievybės apsireiškimą. Manyta, jog kombinuojant raidėmis ir jas atitinkančiais skaitmenimis, galima ne tik sužinoti ateitį, bet ir ją paveikti.

    Magiškieji raidynai egzistavo net abėcėlės neturėjusioje kinų kultūroje. Ten jų vaidmeną atlikdavo aštuoni tigrai (arba tik dvi linijos - ištisinė ir pertrauktoji), iš kurių sudarytos 64 heksagramos I Czin, kuriomis, kaip manoma, aprašomi šešiasdešimt keturi abstraktūs procesai, atspindintys viską, kas gali vykti Visatoje. Palyginimui įdomu, kad Runas žmonėms padovanojo Odinas, o I Czinio trigramas atsiuntė Dangaus imperatoriui Fu Si. Matyt dangiškoji kalbos kilmė yra bendras įvairių kultūrų bruožas.

    Su žydų raidynu susijusios Taro Arkanos, kaip ir I Czin, būrimui naudojamos iki šiol. Runų orakulo likimas susiklostė kiek kitaip. Paskutinieji runų meistrai gyveno Islandijoje XVII amžiuje: jų žinios būdavo perduodamos iniciacijos apeigas, o tiesioginės Runų mėtymo meno Runemal tradicijos neišliko. Žinios apie Runas tarsi ištirpo senovinėse sagose, neiššifruotuose akmenų rašmenyse, kurių galima aptikti nuo Grenlandijos iki Jugoslavijos ir, žinoma, pačiuose ženkluose.

Lankytojai